kiokinėti

kiõkinėti, -ėja, -ėjo, kiokinė́ti, -ė́ja, -ė́jo dem. kiokinti: Davatka kiõkinė[ja], t. y. pasikiogždinus vaikščio[ja] iš lengvo, tėplio[ja] J. Vienas vienur kiokinė́[ja], kitas kitur Grg.